Federika ėjo kiemu, paskui pasuko link ežero. Pamačiusi kad niekur nėra žmonių ji nuėjo link tilto. Ji mostelėjo lazdele ir liko tik su maudymosi kostimėliu. Jai patiko adrenalinas. Fede, Fede... Kas iš tavęs liko... Pagalvojo ji ir nušoko nuo tilto. Panirusi į ledinį vandenį ji atsipalaidavo. Iškilusi į paviršių įkvėpė ir vėl nėrė. Pamačiusi keistai atrodantį akmenį jį pakėlė. ten gulėjo laiškas. Jis buvo sausut sausutėlis. Fedė jį paėmė ir iškilo į paviršių. Apsirengusi atplėšė laišką.
Fede,
prašau grįšk mokytojaut į Dumštrangą. Ten tavęs labai trūksta. visi mokiniai labai nusiminę, kd tu išėjai į Hogvartsą. Danielis liepė perduoti tau, kad tu jam buvai mylimiausia mokytoja. Man nesvarbu, ką tu dabar galvoji. Mums reikia tokios nuostabios mokytojos. mums tikrai tavęs be galo trūksta. Su didžiausiais linkėjimais Dumštrango moksleiviai, profesoriai ir direktorius.
Karlas.
Feda suglamžė laišką ir išmetė jį į vandenį. Niekada ten negrįšiu... Gniaužydama kumščius pagalvojo. Niekada... Bet Danieliui parašysiu... Apgalvojo ką jam rašys ir nudūmė pilies link.
rodiklis 
Ieškoti 
Registruotis 
Prisijungti 
Tr. 08 06, 2008 6:44 am
